Mokytojo dienoraštis (28): Vasario 16-oji

Beklausydamas vakar Vasario 16-tosios minėjimo metu mokinių bisui atliekamos dainos (kaip vėliau sužinojau – tai yra Jazzu, ir tai, ko gero, formatas, kuris bent jau jai sekasi, o ne vaizduoti Be Joncės stiliaus postchemoterapinę cosmo vūman dykumose, kur daina ir vaizdas apie nieką), pagalvojau, kad ji labai tinka miško broliams – nes būtent šiemet yra 70 metų nuo LLKS paskelbtos Deklaracijos Vasario 16-tai, kurioje, jau partizanų vadams suvokiant pralaimėjimo neišvengiamumą, yra nubrėžiamos gairės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ateičiai.

Toliau skaityti “Mokytojo dienoraštis (28): Vasario 16-oji“

Antroji pasaulinė pramonė, kuri kaip pirmoji

Man vis papriekaištauja dabar, kad aš šaipausi iš JK kaip glušių karalystės™, ir klausia, o tai gali ką nors apie juos bent jau gero pasakyti?

Galiu. Be abejo.

Be to, kad Anglija yra mano dvasinė tėvynė humoro prasme, yra vienas itin reikšmingas dalykas, kuris Britanijos salą išskiria pasaulyje, ir tai ne Royal Navy bei buriavimo tradicijos, o… muzika. Ir konkrečiai – rock muzika, nes galima sakyti, kad šioji išties gimusi Didžiojoje Britanijoje.

Toliau skaityti “Antroji pasaulinė pramonė, kuri kaip pirmoji“

Gediminas Kulikauskas: Elektros boikotas

Dveji metai po savo pirmosios knygos “Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, istorikas Gediminas Kulikauskas išleido 2015 metais antrąją savo istorinių įvairenybių apie Lietuvą knygą “Elektros boikotas ir [dar] kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, ir nepraėjo dveji metai, kaip aš pagaliau ją perskaičiau (autoriaus dedikacija rašyta spalio 28 dieną, tai kaip ir ne dveji dar).

Toliau skaityti “Gediminas Kulikauskas: Elektros boikotas“

Apie 5 iš Albatroso

Šią dainą “Penki iš Albatroso“ per Mingės jachtklubo 10-mečio jubiliejų aš išgirdau iš Olando (džk Darius Bulanavičius, laivės Carpe Diem burvedys), kuris pasakė, kad ją išmoko savo ruožtu iš Dėdės Romo (džk Romualdas Janušauskas, buriavimo Lietuvoje dinozauras), o iš kur tas išgirdo, tai istorija nutyli, nes jei net ne pats sukūrė, tai iš gyvų likusių bus seniausias dabar šios dainos šaltinis, raižantis laivėmis Lietuvos vidaus, teritorinius ir tarptautinius vandenis.

Ir štai yra tas tekstas, kurį aš išpešiau iš jo – ačiū jam! Toliau skaityti “Apie 5 iš Albatroso“

Muzikinis Penktadienis (34): visų šalių proletarai, vienykitės!

Šiandien dėl Muzikinio Penktadienio kalta aplinka.

Viena iš stočių piečiau Temzės Londone, kurias mano traukinys pravažiuoja, jei pasirenku tą liniją, yra Clapham Common, kur pernai dviem savaitėms buvo visos reklamos pakeistos katukais (awwww… kaip mieeeela!), o 1842 metais čia 20000 čartistų, reikalaujančių balsavimo teisių visiems, susidūrė demonstracijoje su konstebliais (seniausia pasaulyje civilinė policija įkurta Londone 1829 metais – iki tol viešosios policijos funkcijas atlikinėjo kariškiai: čia – dragūnai, per Kanalą/Lamanšą – žandarai, ir pan.), tarp kurių buvo pasisamdęs ir būsimas prancūzų imperatorius Napoleonas III.

Išsiskirsto visi taikiai dėl kilusios baisios liūties.

Toliau skaityti “Muzikinis Penktadienis (34): visų šalių proletarai, vienykitės!“

Brian Payton: The Wind is Not a River

Kodėl aš šį Brian Payton 2014 metų romaną The Wind is Not a River išvis skaičiau, taip ir perskaitęs nesupratau. Gal kad pavadinimas pasirodė buriuotojiškai romantiškas, nors čia nieko apie buriavimą nėra, išskyrus veiksmą saloje ir pajūryje.

Ko gero, tai ilgiausiai mano skaityta knyga – kone metus. Paskaitydavau po gabaliuką ir vis pasidėdavau, nes susirasdavau ką kito skaityti.

Bet po to grįždavau ir vėl skaičiau truputį. Bent jau finale supratau, ką ši frazė reiškia – vėjas nėra upė. Išties, vėjas nėra upė.

Toliau skaityti “Brian Payton: The Wind is Not a River“

Muzikinis penktadienis (28): apie epochų lūžius Kovo 11 išvakarėse

Rytoj Kovo 11-oji, ir tai yra išties epochos lūžio prie Baltijos Lietuvai atmintina diena, kada 1990 metais dar išvakarėse buvome tik vos tautiškai užsidainavę ir Trispalvėmis jau antri metai savaip Perestroiką suvokę bemosuojantys sovietukai, viską kontroliuojančios, bet valdžią jau prarandančios kompartijos bonzui, dabar esančiam tik piktasnuke bronza Antakalnio kapinėse, purkštaujant apie mažus žingsnelius ir autonomiją SSRS sudėtyje, Nobelio premijas už jo įtikinimą gyventi be sovietų armijos globos ar atsisakymus kalbėti prie skuduro jo pavadinamos tautinės vėliavos, o štai jau kitądien ir jam į patinusią nuo vodkės pirtelėse raudoną fizionomiją pamėlusia nosimi pasakant – velniop jus, kacapai, Lietuva bus laisva!

Tad tokia proga nusprendžiau, kad šis Muzikinis Penktadienis tebūnie paskirtas dainoms, kurios šiuolaikinėje populiarioje (nuo romėniško vox populi) buvo tie lūžio riffs, lengvai įsimenami iki dabar ir išties reiškę naują epochą ar naują kartą jaunimo savivokoje arba maište prieš establišmentą.

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (28): apie epochų lūžius Kovo 11 išvakarėse“

Muzikinis penktadienis (9): susisukim ir pašokim!

Spalio mėnesį dera pradėti svarbiais muzikos istorijai įvykiais.

Prieš ketverius metus (2012 metais) šio mėnesio (spalio) 11 dieną Floridos valstijos DeLand miestelio gatvėse buvo užregistruotas Guinness World Record Book vertas įvykis, kuomet apie 4000 žmonių vienu metu šoko tvistą.

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (9): susisukim ir pašokim!“