Władysław Pasikowski: Psy 3. W imię zasad

Kai dar prieš metus dėdulė Čarekas (Cezary Pazura), kurio youtube kanalą užsiprenumeravęs stebiu, nes nenoriu pamiršti lenkų kalbos, pranešė, kad Władysław Pasikowski jau kurs po 25 metų (!) trečiąjį filmą Psy (Šunys), aš negalėjau atsidžiaugti, ir pagaliau vakar (2020-02-24) šventė atėjo į mano kiemą – ar, tiksliau, tai aš su panike nulėkiau į Vilnių pažiūrėti Psy 3. W imię zasad (premjera po 26 metų įvyko – 2020m.)

Pilnai tikiu, kad jūs mano džiaugsmo suprasti negalite.

Toliau skaityti “Władysław Pasikowski: Psy 3. W imię zasad“

Mokytojo dienoraštis (33): geros kloties mokyklai!

Vakar iš trečio karto, jei neskaičiuočiau dar pernai dėl keliskart pratęsinėtos darbo sutarties, nulemtos Sodros apsidraudimo mamų gebėjimais pagimdyti, kuomet iš pradžių išleidžia į apmokamas gimdymo, o po to jau motinystės atostogas, tai savo trumpą karjerą, kuri buvo savotiška avantiūra, praskaidrinusi ne tik mano gyvenimo kelią link vieną dieną vis tiek neišvengiamų kapelių link, aš baigiau.

Čia dar ironija tame, kad į darbą visada pro jas praeidavau arba pravažiuodavau: kapinės pakalnėje, o mokykla ant kalno, tai kaskart būna priminimas – carpe diem, šiandien turi padaryti tiek, tarsi būtų paskutinė diena gyvenime darbe.

Toliau skaityti “Mokytojo dienoraštis (33): geros kloties mokyklai!“

Mokytojo dienoraštis (32): be pretenzijų

Gavau nepagrįstą pretenziją (ne todėl, kad taip manau, bet kad išties yra, kas pasakytų tą patį – nepagrįstos pretenzijos). Parašiau atsakymą.

O tada sau taip pagalvojau, kad rašiau gi visai be reikalo, nes čia vis tiek ne diskusija, o tik kaltinimai, tai juk ir dialogo nebus. O tuomet – kam man vargti ir savo šmaikštumu kažką “laimėti“? Dar to betrūko, kad akis badančias gramatikos klaidas ištaisyčiau.

Toliau skaityti “Mokytojo dienoraštis (32): be pretenzijų“