Apie dainos “Esantiems jūroj“ lietuvišką vertimą

Iš tiesų, šiuos paaiškinimus dėl vertimo, atsakant į klausimus, o kodėl…? ir wtf???, aš buvau iš pradžių įdėjęs pirmoje dalyje, rašydamas apie dainą “Už tuos, kurie jūroje“ pagal “Mašyna Vriemiani“.

Taip elgtis buvo tam tikra prasme saugiau – dar nespėję supeikti mano vertimo teksto, ir ką aš čia drįsau savaip suinterpretuoti ar pakeisti, būtumėt gavę iš anksto mano pasiteisinimus ir paaiškinimus, gal būtumėt atlaidesni vertinimuose (nemuškit per lūpas – aš fleita groju!).

Bet mane žinote – man taip būtų nuobodu, nebūtų reikiamo mandražo ir jo lydinčio anturažo(arba “trydos“ ir “palydos“ – vert.past.)

Juolab, kad kaskart neaiškinsi gi po to dainuojant, kodėl taip, o ne kitaip, kaip ir dainuojantis neturėtų dėl to vargti. Arba prigis kaip yra, arba – aiškink neaiškinęs… Todėl leidau patiems susidaryti savo nuomonę ir ją išreikšti. Ne į visus priekaištus ir klausimus atsakau, o ką svarbaus praleidau – priminkite.

skaityti toliau

Mašyna Vriemieni: Esantiems jūroj

Šįkart siūlau ne lietuvių autorių jūreivišką ar netgi, sakyčiau, labai buriuotojišką savo dvasia dainą.

Būsiu dukart nepopuliarus, kobiniu man už ausies, nes, pirma, nepateisinsiu vieno tokio burlaivio kapitono priekaišto man kaip “angliškų ir olandiškų tradicijų puoselėtojui“, kadangi daina ši nei angliška, nei olandiška (juolab, šitos kalbos nemoku, nors tūlas buriuotojas čia visokius laivo šūdniekius šia kalba įvardintų kaip gimtąja!).

O antra – nusuks savo “snobiškas nosis“ (vok. šniobelius) visi rusų kalbos ir muzikos nemylėtojai, kadangi ši daina iš tikro yra rusų roko grupės “Mašyna vriemiani“ (Машина времяни) – “За тех, кто в море“ (“Už tuos, kurie jūroje“).

Žodžiu, maža to, kad visiems neįtiksiu, tai dar būtent visiems ir neįtiksiu.

skaityti toliau

Vladimir Kunin: Ivanovas ir Rabinovičius, arba Ai gou tu Haifa!

(c) Vladimir Kunin
(c) vertimas iš rusų kalbos – Egidijus Nasevičius

PIRMA DALIS: IVANOVAS IR RABINOVIČIUS

* * *

  • Kaip tapti kriminaliniu nusikaltėliu

Tą vakarą keturiasdešimtketurmetis Aronas Rabinovičius darbine “specūra“ stovėjo aludėje eilėje alaus ir laikė rankoje sūdytą karšį. Prie pačio prekystalio eilė pampo ir su alasu pulsavo nuo spaudimo norinčių gauti alaus be jokios eilės.

– Ei, vyrai! Na, stokite jūs į eilę. Negi sunku? Visi gi stovim, – taikiai pasakė Aronas.

Trys drūti jaunuoliai nusijuokė. Vienas atsiduso:

– Viešpatie… Kada čia tie žydai Rusijoje tvarką nustos įvedinėti?! Oi, Hitlerio jums nėra, kalių vaikai!…

Aronas ūkiškai paslėpė karšį darbinių kelnių kišenėje ir smūgiu į žandikaulį pasiuntė į gilų nokautą hitlerizmo gerbėją. Kiti du puolė Aroną. Bet jis čia pat įbedė savo didelį kumštį vienam į pilvą, o kito fizionomiją paprasčiausiai barkštelėjo į savo kelį. Ir tuomet aludėje prasidėjo visuotinės muštynės…

* * * toliau