Kartų muzika

Rinkome su pardavėju pas jį vinilinę plokštelę dešimt metų už mane jaunesniam pusbroliui ir padarėme išvadą, kad mano (ir jo, nors gal jis kiek vyresnis, arba aš čia tik jaunai atrodau) karta yra geriausia pagal muzikinį skonį.

Toliau skaityti “Kartų muzika“

Antroji pasaulinė pramonė, kuri kaip pirmoji

Man vis papriekaištauja dabar, kad aš šaipausi iš JK kaip glušių karalystės™, ir klausia, o tai gali ką nors apie juos bent jau gero pasakyti?

Galiu. Be abejo.

Be to, kad Anglija yra mano dvasinė tėvynė humoro prasme, yra vienas itin reikšmingas dalykas, kuris Britanijos salą išskiria pasaulyje, ir tai ne Royal Navy bei buriavimo tradicijos, o… muzika. Ir konkrečiai – rock muzika, nes galima sakyti, kad šioji išties gimusi Didžiojoje Britanijoje.

Toliau skaityti “Antroji pasaulinė pramonė, kuri kaip pirmoji“

Muzikinis penktadienis (39): princesės su tėveliukais

Kaip jau Muzikiniame Penktadienyje buvo mamadienis (Nr. 35), taip dabar artėjančios Tėvo dienos proga pareina eilė atiduoti pagarbą ir tėveliukams, ar ne?

Ir kas, jei ne jų princesės (apie Princą buvo praeitame MP-38) dukrelės geriausiai dabar ir čia tą meilę ir pagarbą parodys?

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (39): princesės su tėveliukais“

Muzikinis penktadienis (38): akustinis princas

Mirė labai netikėtai pernai balandžio 21 dieną, ir atrodytų, kad metinių proga galėjau kaip tik įrašą paskirti jam, nors aš tokių datų nemėgstu (memento mori).

O kad yra gimęs 1958 metų birželio 7-tą, tai pasakysite, kažkiek per anksti minėti, bet dauguma jūsų jau trauksite vasarai atostogų, o ir man atostogos, tad pagalvojau, kad šiandien Muzikinis Penktadienis tebūna jam ir paskirtas – Prince Rogers Nelson, žinomas tiesiog pirmuoju savo vardu kaip Prince (taip, čia jo tikras vardas, ne vien sceninis), o kitus dvejus puikiausiai žino visi buriuotojai: kai per VHF radiją pasako, kad suprato, arba minėdami garsų Royal Navy admirolą, laimėjusį 1805 metais vieną garsiausių jūrų mūšių prie Trafalgaro, kuriame ir žuvo.

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (38): akustinis princas“

Muzikinis penktadienis (37): su viskiu ąsotyje!

Iš visų geriausių trijų, neskaitant muzikos (toji nuo Dievo), žmonijos išradimų greta rato ir pinigų, alkoholis yra vienas iš smagiausių ir vertingiausių, padėjęs ne tik homo sapiensams liūdesyje ir džiaugsme, bet gydęs sielas ir kūnus stebuklingomis dezinfekavimo savybėmis – Vakarų civilizacijos paprasčiausiai nebūtų, nes visi, kas gėrė tik vandenį, nustipo jauname amžiuje nuo visokių cholerų.

Netgi Dievas priverstas buvo per savo siųstą sūnų Jėzų neplanuotai (sic!) Kaanos vestuvėse pagelbėti žmonėms (koks žydas sūnus dar būtų atsisakęs paklusti mamytės prašymui?), nors dar ir nebuvo jam laikas atėjęs stebuklus rodyti, taip paversdamas vandenį vynu.

Bet iš visų alkoholinių gėrimų išties labiausiai sofistikuotas ir labiausiai tobulas, būtent ne atsitiktinumo, o žmogaus proto ir kantrybės bei sąmoningų tyrinėjimų vaisius, yra viskis, buriuotojų kartais vadinamas arbata.

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (37): su viskiu ąsotyje!“

Muzikinis penktadienis (36): šventikas ir jo bliuzas

Senokai jau kokių nors čia freak show buvo, nepamenant?

Tai va ir atėjo ta diena, kai Muzikiniame Penktadienyje vienas tokių keistuolių ir pamišėlių gerąja prasme. Susipažinkite: Šventikas Peytonas ir jo didelis prakeiktas orkestras (The Reverend Peyton’s Big Damn Band) – juos jau matėte keliant pragarą gegužinės MP-34.

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (36): šventikas ir jo bliuzas“

Muzikinis penktadienis (35): mamadieniui

Taaaaaaau, mano mamyyyyyyte, gražiausi, gražiausi žiedaiiiii!

– iš dainos žodžių neišmesi, o bet tačiau kadangi sako, kad šis sekmadienis Lietuvoje yra skirtas mamoms, tai ta proga ir šis Muzikinis Penktadienis šoka į trasą teminėmis dainomis, kur be mamos – niekaip.

Ir pirma, kuri šauna į galvą, yra, be abejo, kad Ozzy Osbourne, dainuojantis Mama, I’m Coming Home.

Ir nesulauksite, nes jau buvo antrame MP (spausti ir klausytis čia).

Toliau skaityti “Muzikinis penktadienis (35): mamadieniui“

Apie šnopavimą

Šnop-šnop, tra-lia-lia.

Įsirašiau sau demo vieną naują sukurtą dainą telefonu – ir įraše girdžiu, kaip šnopuoju pradžioje įžangos. Kas mane prajuokino patį, ir tuoj paaiškinsiu, kodėl jus irgi turi linksminti… klasikinės gitaros virtuozai (kuo aš nesu – aš groju akustine, nekalbant jau to, kad nesu virtuozas, aišku).

Toliau skaityti “Apie šnopavimą“

Apie 5 iš Albatroso

Šią dainą “Penki iš Albatroso“ per Mingės jachtklubo 10-mečio jubiliejų aš išgirdau iš Olando (džk Darius Bulanavičius, laivės Carpe Diem burvedys), kuris pasakė, kad ją išmoko savo ruožtu iš Dėdės Romo (džk Romualdas Janušauskas, buriavimo Lietuvoje dinozauras), o iš kur tas išgirdo, tai istorija nutyli, nes jei net ne pats sukūrė, tai iš gyvų likusių bus seniausias dabar šios dainos šaltinis, raižantis laivėmis Lietuvos vidaus, teritorinius ir tarptautinius vandenis.

Ir štai yra tas tekstas, kurį aš išpešiau iš jo – ačiū jam! Toliau skaityti “Apie 5 iš Albatroso“

Muzikinis Penktadienis (34): visų šalių proletarai, vienykitės!

Šiandien dėl Muzikinio Penktadienio kalta aplinka.

Viena iš stočių piečiau Temzės Londone, kurias mano traukinys pravažiuoja, jei pasirenku tą liniją, yra Clapham Common, kur pernai dviem savaitėms buvo visos reklamos pakeistos katukais (awwww… kaip mieeeela!), o 1842 metais čia 20000 čartistų, reikalaujančių balsavimo teisių visiems, susidūrė demonstracijoje su konstebliais (seniausia pasaulyje civilinė policija įkurta Londone 1829 metais – iki tol viešosios policijos funkcijas atlikinėjo kariškiai: čia – dragūnai, per Kanalą/Lamanšą – žandarai, ir pan.), tarp kurių buvo pasisamdęs ir būsimas prancūzų imperatorius Napoleonas III.

Išsiskirsto visi taikiai dėl kilusios baisios liūties.

Toliau skaityti “Muzikinis Penktadienis (34): visų šalių proletarai, vienykitės!“